Rankdarbiai - nuolatiniai Adelės Urniežienės draugai ir palydovai

Meilė rankų darbo gaminiams ir rankdarbiai Adelę Urniežienę atvedė į Lietuvos tautodailininkų sąjungą.  Šios sąjungos nare tapo 1999 metais. Per narystės šioje organizacijoje laikotarpį ji surengė dešimt personalinių parodų, o bendrose su kitais tautodailininkais parodose dalyvavo per pusšimtį kartų. 

Jos dirbinių galima pamatyti tautodailininkų rengiamose parodose - mugėse, vykstančiose Skuode, Mosėdyje, Šaukliuose, Sedoje, Salantuose, Rusnėje, Perlojoje, Biržuvėnų ir Renavo dvaruose, Mažeikiuose, Kretingoje, Plungėje, Telšiuose, Klaipėdoje ir sostinėje Vilniuje. 

Jos gaminiai yra žinomi ir Lenkijos Kašubų krašte, o lino tekstilės dirbiniai yra nukeliavę net į Afrikos ir Australijos žemynus. 

Kuo tautodailės dirbinių mėgėjus džiugina Adelė Urniežienė?

Auksinių rankų savininkė Adėlė Urniežienė nuo pat vidurinės mokyklos laikų iš rankų nepaleidžia adatos, virbalų bei vąšelio, nes šios grožio kūrimo priemonės jai leidžia siūti įstabius siuvinius, megzti akiai mielus mezginius, nerti dailias servetėles, siuvinėti kryželiu spalvingus vaizdelius. 

Ankstyvoje jaunystėje, sulaukusi septyniolikos metų, per darbų pamokas mokykloje išmoko pati sau pasisiūti sukneles, nes pirkti jas parduotuvėje nebuvo iš ko. O ir nebuvo ką pirkti, labai jau skurdus buvo tuomečių parduotuvių asortimentas. Mezgimo ir nėrimo ėmėsi tada, kai sukūrė šeimą. Juk reikėjo aprengti namiškius. Paskui atėjo laikas ir namų puošybai visokiausiais rankdarbiais.

Kaip gimsta tautodailininkų kartos?

Adelės Urniežienės mėgstamiausia darbo medžiaga – tai linas. Vos tik įgavo pakankamai įgūdžių, iš karto ėmė nerti linines staltieses ir servetėlių komplektus. Jos šeimos nariai visada būdavo aprengti nertais aprėdais nuo galvos iki kojų. Tą patį ji gali pasiūlyti ir dabar visiems tiems, kurie tokių aprėdų pageidauja.

Mamos pėdomis seka ir vienturtė dukra Viktorija, kurią nėrimo ir mezgimo meno išmokino mokytoja tautodailininkė Irena Rabašauskienė.  O pati dukra irgi negaili patarimų mamai, mokindama ją megzti naujausiomis mezgimo technikomis. Tad gera patirtis keliauja iš kartos į kartą.

Jaukumo namams suteiks rankdarbiai 

Anot Adelės, jei namuose nėra nė vieno rankdarbio, nė vienos siuvinėtos pagalvėlės, dailiai išnertos servetėlės ar kitokio meniškai pagaminto niekučio, tokie namai dvelkia šalčiu, nes jiems trūksta jaukumo. Aišku, namuose gyvenantys žmonės patys nebūtinai turi būti amatininkai, ar tautinio meno kūrėjai. Gražiuosius dirbinius jų namams gali pasiūlyti tautodailininkai, kuriems tautodailė yra tikrasis gyvenimo būdas ir būties prasmė.