Audimo amatas – senovės menas, kuris gyvas ir šiandien
Audimo amatas į žmonijos gyvenimą atkeliavo tada, kai suvokta, jog aprangai ir kitiems buityje svarbiems dalykams galima naudoti ne tik žvėrių ir gyvulių kailius, vilną, bet ir iš lino, kanapių, netgi dilgėlių išgautus siūlus. Pirmasis audimo būdas pasižymėjo tuo, kad jam buvo naudojamos lentelės su dviem skylutėmis, kurias persukant atsirasdavo savotiškos žiotys, pro kurias audėja ir peršaudavo siūlus.
Moterų austi gaminiai namams, vyrų – pardavimui
Kaip liudija istoriniai faktai, nuo pat seniausių laikų audimo amatu dažniausia užsiimdavo moterys, nors jo nevengdavo ir vyrai. Tik pastarieji ausdavo didesnius kiekius medžiagos, skirtos pardavimui, o moterys savo audinius naudodavo namų buityje.
Jos savo prigimtimi būdavo dvasingesnės už vyrus, todėl ir sukurdavo namuose dvasinę šilumą palaikančius audinius. Kiek yra žinoma, seniau kiekviena kaimo moteris nuo jaunumės jau buvo išmokusi austi drobes, nesudėtingų raštų lovatieses, staltieses ir rankšluosčius.
Pagrindinis audėjų rūpestis
Kaimo audėjos atidžiai rūpindavosi, kad visi namiškiai būtų tinkamai aprengti, o namai būtų išpuošti kilimais, lovas dengtų dailių raštų lovatiesės, o ant stalų puikuotųsi baltos drobės staltiesės. Įprasta kaimo moterys sėsdavo į audimo stakles pavasarį, kai būdavo laisvesnės nuo kitų ūkio darbų.
Išradingesnės audėjos savo audinius sugebėjo marginti gana sudėtingais raštais, jos kurdavo juos iš savo galvos, todėl pelnytai buvo laikomos tikromis meistrėmis, o garsas apie jas sklisdavo ne tik tame krašte, kur jos gyvendavo, bet ir toli už jo ribų. Ta pati taisyklė tebegalioja ir dabar. Tik tokių audėjų skaičius yra smarkiai sumažėjęs.
Rankomis austi audiniai šiandien
Audinys, pagamintas rankomis, tampa vis populiaresnis mados pasaulyje. Dizaineriai ir vartotojai vis dažniau vertina individualų požiūrį į mados kūrimą. Rankų darbo audiniai tampa išskirtiniais drabužių, aksesuarų ir interjero detalių kūrime.
Audimas staklėmis yra ne tik senovės menas, bet ir gyva tradicija, prisitaikanti prie šiuolaikinės visuomenės poreikių. Jis sujungia praeities paveldą su šių dienų kūrybiškumu, leisdamas mums džiaugtis unikaliais ir suasmenintais audiniais.
Komentarai
Palikite komentarą