Vėlimas ant šilko, lino ir kitų audinių

Vėlimas ant šilko, lino ir kitų audinių 

Vėlimas ant šilko, lino ir kitų natūralių ar sintetinių audinių – tai populiarėjanti technika, perkelianti veltinį į modernius lygmenis ir suteikianti naujas galimybes išgauti pačias įvairiausias paviršiaus faktūras. Šios metodikos rezultatas yra itin plonas, lengvas, gražiai krintantis ir šiuolaikiškai atrodantis veltinio gaminys – šalikas, skraistė, sijonas, suknelė ar kažkas panašaus.

Šios smagios technikos esmė tokia, kad vilna klojama ant plono retai išausto ar numegzto audinio. Labai svarbu, kad prieš suveliant, vilnos plaukeliai pereitų kiaurai pagrindą ir su juo sukibtų. 

Velti galima ant:

- šilko (ponge, šifono);

- lino;

- muslino;

- organzos;

- kt.

Pasirinkus skirtingą pagrindą, gausite skirtingai atrodantį galutinį rezultatą. Vėlimui ant audinio tinkamiausia plona, gerai besivelianti vilnos sluoksna (pavyzdžiui, merinosų veislės avių).

Kaip vyksta vėlimas ant šilko ir kitų audinių

Viską pasiruoškite analogiškai kaip šlapiam vėlimui. Pagrindinis skirtumas tas, kad prieš klojant vilną, ant burbulinės plėvelės reikia pasitiesti jūsų pasirinkto audinio pagrindą. 

Tolimesnė darbo eiga tokia:

1. Ant audinio išdėliojami vilnos kuokšteliai. Taip pat galima įvelti šilko, lino ar kitus pluoštus. Tada viskas pridengiama tinkleliu. 

2. Klojinys sudrėkinamas vėsiu muilo tirpalu. Viskas atsargiai rankomis išmasažuojama, kad tirpalas gerai įsigertų į visus sluoksnius. Nuimamas tinklelis. Tinklelį būtina nuolat atsargiai nuimti nuo audinio. Priešingu atveju, vilna tvirtai „sugriebusi“ tinklelį savo plaukeliais gali jo nebeatiduoti.

3. Sudrėkintas klojinys uždengiamas burbuline plėvele (burbuliukais žemyn) ir veliama kaip paprasto šlapio vėlimo atveju – trinama, masažuojama, susukama į ritinėlį, gniaužoma ir t. t.

4. Kai vilnos pluoštas gerai prisitvirtina prie audinio, veltinio paviršius ištrinamas muiluotomis rankomis, audinys sulankstomas į paketą (vilna padengtas paviršius lieka paketo viduje), dar pamuilinama, pamaigoma, pagniaužoma skalbimo judesiais. 

5. Sulankstytas paketas 30-40 kartų pamėtomas į stalo paviršių. Tada jis išardomas, sulankstomas per kitas lenkimo linijas ir vėl pamėtomas. Taip sukuriama vibracija, o jos veikiama vilna pradeda trauktis. 

6. Norint pagreitinti traukimosi procesą, audinį galima pamerkti į karštą vandenį, tada vėl gniaužyti ir mėtyti tol, kol bus pasiektas norimas susitraukimas.

7. Baigus vėlimą audinys išskalaujamas nuo muilo ir išdžiovinamas.