Reklama

Reklama

Naujienų kategorijos

Naujienų kategorijos

Kalėdinė istorija, atgimusi rankų darbo gaminių mugėje

Įkėlė: Rasa Valinskienė Kategorija: Naujienos Paskelbta: Komentarų: 0 Paspaudimai: 270

Gruodžio pradžioje keliolikai rankdarbių kūrėjų, įvairiausių grožybių ir gardumynų gamintojų teko laimė keletą dienų dalyvauti Kalėdinėje rankų darbo gaminių mugėje. Ši Kalėdinė mugė – pirmoji syvas.lt gyvavimo istorijoje. Šiek tiek vėliau supratau, kad ji daug svarbesnė nei maniau. 

Tačiau apie viską nuo pradžių.

Vieno mandarino nuotykis

Buvo laikas, kai augindama sūnų lauke kasdien praleisdavau po 3-4 val. Nežiūrint koks oras, lietus ar sniegas, visada jį migdydavau lauke. Kūdikėlio būta reiklaus, tad tik migdyti neužteko, reikėjo vežimėlį nuolat stumti. Vežimą stumi – vaikas miega, nebestumi – verkia.

Artėjo 2015 metų Kalėdos. Valandos bestumdant vežimėlį prailgdavo. Pradėjau galvoti, kaip galėčiau įdomiau praleisti pasivaikščiojimų laiką. Pirmoji į galvą atėjusi mintis buvo tokia: „Dovanok sutiktiems žmonėms mandarinus“. Kitą dieną nusipirkau maišelį mandarinų ir pradėjau po vieną dovanoti kiekvienam sutiktam, palydėdama jį sakiniu: „Gražių artėjančių švenčių“. Laikas pradėjo eiti greičiau, džiugesio, nuostabos, dėkingumo žodžių ir šypsenų vis daugėjo. 

Mandarinai baigėsi. Šventės praėjo. Ėjo laikas. Ta diena greitai užsimiršo.

Pirmoji kalėdinės mugės diena

2021 m. gruodžio 1-oji. Skuodo rajono kultūros centro fojė vyksta tradicinė Kalėdinė mugė. Kol perkančiųjų nedaug, prekiautojai vaikšto apžiūrinėdami vieni kitų gaminius. Prie manęs nedrąsiai prieina kukli, vidutinio amžiaus moteris, prekiaujanti kalėdiniais sausainukais ir kitais skanėstais. Pasikalbam apie lino aksesuarus stalui, rankų darbo gaminių kainas, dar kažką. Ir staiga ji paklausia: „O jūs, ar prisimenate mandariną?“ Stabteliu, išplečiu akis ir nė nežinau ką atsakyti į tokį netikėtą klausimą. Jokio mandarino neprisimenu ir išvis nesuprantu, apie ką ji kalba. 

Tada p. Irena (vardą sužinojau kiek vėliau) pradeda pasakoti: „Prieš keletą metų, artėjant Kalėdoms, vakare ėjau namo iš ne itin mėgstamo darbo. Buvo šalta ir tamsu. Jaučiausi pavargusi ir liūdna. Po sunkios darbo dienos norėjosi kuo greičiau pasiekti jaukius ir šiltus namus. Ėjau skubėdama ir nuleidusi galvą. Staiga pro šalį einanti moteris su vaikišku vežimėliu, ištiesia delną, kuriame guli mandarinas, šypsodamasi duoda jį man ir palinki gražių švenčių. Ta moteris buvote jūs. Net neįsivaizduojate, kaip mane tada pradžiuginote. Liūdesys ir nuovargis kažkur dingo. Širdį pripildė keistas laimės ir dėkingumo jausmas. Dar keletą dienų savo artimiesiems ir bendradarbėms pasakojau apie tą nutikimą“.

Dabar aš stovėjau dar labiau nuščiuvusi iš netikėtumo ir bandydama prisiminti to vakaro detales. Bandžiau prisiminti žmones, kuriuos tą vakarą sutikau. Norėjosi kuo ilgiau išlaikyti tą šilumą, kuri užliejo visą kūną, išgirdus p. Irenos prisiminimus. Norėjosi kuo ilgiau pasimaudyti toje mandarinų jūroje, kuri taip netikėtai užliejo mus abi. Mandarinas sugrįžo. Kaip ir viskas šiame gyvenime sugrįžta. 

Komentarai

Palikite komentarą